Visuomet norėjau blogo, į kurį visi vaikščiotų. Kuris būtų aktyvus, pilnas įdomių straipsnių, gerų, malonių rašytojų, kurios atsakytų į visus skaitytojų klausimus, visą laiką padėtų ką nors darant...

Ir tikiuosi, jog jis toks bus.

Jau visuose bloguose egzistuoja griežtos griežtos taisyklės, dar piktesnės administratorės... Bloguose net nebe tiek daug rašytojų: kadangi pusę išmetė už tai kad jos nerašo, už tai, kad jos mokosi ir neturi laiko. Už tai, kad jos nieko nepadarė, tik neparašė į kažkokį blogą, dėl to, kad neturėjo laiko!

O aš noriu būti gera administratorė. Ir turiu savas mintis. Kaip elgiesi su kitais, taip elgiasi su tavimi.

Žinot, kai parašo į blogą, būna taip linksma, nes kažkam rūpi. Kažkas iššvaistė brangų savo laiką. Ačiū.

O kai rašai pats, ir visai ne per prievartą; būna taip pat gera ir rašyti. Ir straipsnis, būna įdomesnis, šiltas...

Žinot kaip yra? Kodėl tie trumpi straipsniai? Gale būna paaiškinimas ,,aš neturėjau laiko, ir skubėjau parašyti...''. Štai. Kai skubi, kai tave verčia kai neturi laiko, straipsnis trumpas. O kai gali ir nori, jis būna ilgas, kaip minėjau. :)

Tegul šis blogas būna ,,šiltas''.

taip, rašytojos. Bent jau aš jūsų neišmetinėsiu už tai, kad neparašot. Nes visiems mums per mažai laiko. Juk suprantu, ir man reikia ruoštis kontroliniams, lėkti į svečius, daryti namų darbus.

Taip pat ir jūs. Jeigu neturit noro rašyti, negalit, nespėjat, pasaugokit savo nuostabias mintis vėlesniam laikui. Parašysit kada parašysit. Aš jūsų neverčiu rašyt kiekvieną dieną!

Tiesiog noriu, kad blogo rašytojos, ir skaitytojai manęs nebijotų. Kad nekiltų mintyse klausimai - ,,o jeigu aš neparašysiu ir mane išmes?''. Neišmesiu. :) Visą laiką noriu, kad žmonės būtų laimingi, ir tikiuosi, jūs tokie būsite.